Lietuvos oreivių draugijos istorija
1988-ųjų vasario 27 diena laikoma karšto oro balionų sporto šakos Lietuvoje gimtadieniu. Lietuva gyveno sąjūdžio idėjomis, žmones žavėjo romantika, skrydžių laisvės pojūtis. Tuometinio Lietuvos TSR SDAALR CK aviacinio rengimo ir aviacinio sporto skyriaus viršininko pavaduotojo Rimvydo Maciulevičiaus iniciatyva Vilniaus spaudos rūmų konferencijų salėje įvyko steigiamoji Lietuvos oreivių draugijos konferencija. Tai buvo pirmoji oreivių draugija ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje.
Praėjus mėnesiui po steigiamosios konferencijos, keturi oreiviai – R.Maciulevičius, G.Krisiūnas, S.Galkus ir Juozas Valūnas – mokytis oreivystės paslapčių išvyko į Lenkiją. Į namus R.Maciulevičius ir J.Valūnas sugrįžo su pilotų licencijomis, jų kolegoms buvo suteikta inžinierių-mechanikų kvalifikacija.
1988 m. birželio 9 d. Lietuvą pasiekė pirmieji vengrų gamybos karšto oro balionai „Lietuva“ ir „Viltis“. Tai buvo barteriniai mainai: du balionai iškeisti į vieną sklandytuvą „Lietuva“ LAK-12. Piniginė išraiška – 70 tūkst. rublių.
Po dviejų dienų – birželio 11 d., 6 val. 45 min. – Molėtų raj., Balninkų kaime, į dangų pakilo pirmasis Lietuvoje registruotas karšto oro balionas. Jį pilotavo broliai Rimvydas ir Antanas Maciulevičiai. Po 8 dienų iš Vingio parko Vilniuje pakilo ir antrasis balionas. Bet tai nebuvo pirmieji oro balionų skrydžiai Lietuvos padangėje. Dar 1891 metais karšto oro pripildytu balionu virš Vilniaus buvo pakilęs Stanislovas Drevnickis.
1988 m. rugsėjo mėn. Lietuvos oreivių komanda buvo pakviesta į pirmąsias jiems tarptautines varžybas Lenkijoje. 6-ajame Europos čempionate rungėsi apie 80 balionų pilotų. Lietuviai varžybose dar nestartavo, o svečių teisėmis dalyvavo tik fiestoje.
Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, šalies oreiviai vis atkakliau pradėjo veržtis į pasaulio karšto oro balionų pilotų elitą, startavo pasaulio, Europos čempionatuose. Lietuvos rinktinėje įsitvirtino J.Valūnas, R.Maciulevičius, Vidmantas Stankevičius, Gintautas Mockaitis, Gintaras Šurkus ir kiti. 1996-1999 metais akivaizdžiai išaugo sportininkų meistriškumas. 1999 m. pasaulio čempionate Austrijoje G.Šurkus iškovojo bronzos medalį. Nors jo rezultato kol kas dar niekam iš Lietuvos pakartoti ar pagerinti nepavyko, tačiau šiandieniniai šalies karšto oro balionų sporto rinktinės lyderiai Pasaulio, Europos čempionatuose patenka į pirmąjį dešimtuką, realiai pretenduoja užlipti ir ant nugalėtojų pakylos. Vienintelis pilotas Romanas Mikelevičius - yra startavęs visuose nacionaliniuose čempionatuose, o pilotas G.Mockaitis net keturiolikoje čempionatų yra laimėjęs medalių.
Nors balionų sportas Lietuvoje vienas jauniausių tarp aviacijos sporto šakų, tačiau nuveikta tikrai daug. Dabar šalyje yra 15 oreivių klubų. Populiariausia ši sporto šaka Vilniuje, Alytuje, Kaune, Birštone, Marijampolėje. Išduota per 150 pilotų licencijų, šiuo metu aktyviai skraido apie 60 oreivių. Vien tik 2007 metais 18 žmonių baigė teorinius ir praktinius pilotų mokymus ir sėkmingai išlaikė pilotų licencijas.
2006 m. lapkričio 27 dieną karšto oro balionu „Kauno grūdai“ LY-KGG į rekordinį 10064 m aukštį pakilo oreivis Vytautas Samarinas. 2007 m. kovo 7 d. V.Samarinas pasiekė dar du Lietuvos rekordus – skrydžio trukmės (9 val. 24 min.) ir nuotolio (335 km).
Balionų mados neatsilieka nuo laikmečio: apvalius, didelius ir nerangius balionus vis sparčiau keičia slyvos formos greituminiai sportiniai balionai. Pastarieji gali kilti iki 8 m/s, kristi – 10 m/s. Lietuvoje jų atsiranda vis daugiau. Iš viso šiuo metu šalyje apie 80 balionų atitinka techninius reikalavimus ir turi tinkamumo skraidyti pažymėjimus.
Trečiąjį dešimtmetį skaičiuojančiai Lietuvos oreivių draugijai vadovavo keletas prezidentų. Draugijos įkūrėjas ir pirmasis prezidentas R.Maciulevičius po metų estafetę perdavė kolegai V.Motiekai. Vėliau vadovavimą draugijai perėmė G.Šurkus, R.Mikelevičius, R.Komža, vėl R.Mikelevičius, T.Gegevičius, Ž.Kazlauskas. 2018-12-28 Pakeistas pavadinimas iš Lietuvos oreivių draugija į Lietuvos oreivių federacija. Pakeisti juridinio asmens veiklos tikslai. Šiuo metu federacijai vadovauja prezidentu išrinktas V.Sviderskis.