Apie sportą

Šių laikų Lietuvos oro balionų sporto entuziastai savo veiklą pradėjo 1988. Tais pačiais metais jonavietis L. Simniška iš polietileno plėvelės pasigamino pirmąjį Lietuvos oro balioną ir juo kelioms minutėms pakilo į orą.
Birželio 11 d. pirmasis jų, pilotuojamas A. ir R. Maciulevičių, Molėtų rajono Balninkų apylinkėse pakilo į savarankišką skrydį. Ore prabuvę 55 minutes, nusileido už 11 km. Rugsėjo mėn. gausi Lietuvos oreivių grupė nuvyko į Lešne (Lenkijoje) vykusį Europos oro balionų čempionatą, kur pasirodė po čempionato surengtoje skraidymo fiestoje.
Oro balionų sportas pastebimai populiarėjo. 1989 Vilniuje ir Trakuose įvyko pirmosios Lietuvoje ir SSRS didelės tarptautinės varžybose, jose dalyvavo JAV, Japonijos, VFR, Šveicarijos, Suomijos, Prancūzijos, D. Britanijos, Čekoslovakijos sportininkai. Du Lietuvos oreiviai debiutavo pasaulio čempionate. Deja, jų vietos nenustatytos.
1991 gegužės mėn. Rumšiškėse įvyko pirmasis Lietuvos karšto oro balionų čempionatas, kuriame dalyvavo šeši Lietuvos oro balionai. Pirmuoju čempionu tapo G. Mockaitis. Nuo to laiko kasmet organizuojamas Lietuvos karšto oro balionų čempionatas įvairiuose šalies miestuose.
1992 lietuviai dalyvavo Europos čempionate, kur G. Mockaitis užėmė 50 v. Kitų Lietuvos oreivių E. Alūzo ir A. Stačiokaičio vietos nenustatytos.

 

Oro balionų sportas – ekstremalus sportas. Oro balionas arba tiesiog balionas – orlaivių tipas, kuris kyla dėl Archimedo jėgos, pasireiškiančios skysčiuose ir dujose dėl slėgių skirtumo po ir virš kūno. Balionas horizontaliai juda tik vėjo pagalba, todėl jis skiriasi nuo dirižablio, kurio judėjimas danguje yra kontroliuojamas. 1783 pasaulis pirmą kartą išvydo į padangę pakilusį karšto oro balioną iš popieriaus ir pripildytą dūmų bei karšto oro, kurio autoriais tapo prancūzai broliai Montgolfier.
Yra trys pagrindiniai balionų tipai:
– karšto oro balionuose kaitinamas oras, kuris jį ir kelia. Tai populiariausias ir seniausias baliono tipas.
– dujų balionai yra pripūsti mažesnės molekulinės masės dujomis, kurios yra lengvesnės už aplinkos orą.
– Rozière balionai apjungia abu aukščiau išvardintus balionų tipus.
Esminis oro balionų sporto aspektas yra tikslumas – piloto sugebėjimas atskristi ten kur jie nori, o ne kur nuneša vėjas.
Balionai yra nevairuojami ir yra priklausomi nuo vėjo stiprumo bei krypties.
Tačiau vėjo stiprumas ir jo kryptis nėra pastovūs. Skirtingame aukštyje vėjas pučia nevienodomis kryptimis bei stiprumu. Dėl to pilotai keisdami aukštį gali vairuoti orlaivius (orlaivio aukštis gali būti kontroliuojamas labai tiksliai). Šiaurės pusrutulyje vėjas kylant dažniausiai sukasi į dešinę ir stiprėja.
Oro balionų varžybos susideda iš užduočių-tikslų į kuriuos reikia atskristi. Skrydžio metu dažnai reikia atlikti daugiau nei vieną užduotį. Užduoties metu dažniausiai reikia atskristi iki nurodyto tikslo pavėjui. Arčiausiai tikslo priskridęs pilotas laimi užduotį. Dažniausiai tikslas būna pažymėtas kryžiumi iš balto audeklo, ištiesto pievoje. Į kryžiaus centrą metamas specialus žymeklis – specialus kaspinas su svareliu (maišeliu  su plastiko granulėmis). Arčiausiai kryžiaus centro nukritęs žymeklis rodo užduoties laimėtoją.
Yra daug įvairių užduočių oro balionams (dalis pateikta žemiau), teisėjo meistriškumas yra duoti jas tokias, kad atitiktų to skrydžio meteorologines sąlygas. Besikeičianti vėjo kryptis, kiti kintamieji gali reikšti labai daug.
Dėl šios priežasties prieš kiekvieną skrydį rengiamas susirinkimas, kurio metu duodamos užduotys, paskutinė smulki meteorologinė informacija su vėjo kryptimis, stiprumu skirtinguose aukščiuose. Kuo daugiau užduočių užduodama vieno skrydžio metu, tuo sudėtingiau jas atlikti ir tuo geriau išryškinama oreivių meistrystė.
Gavę užduotis, pilotai planuoja skrydį, rengia strategiją. Kai kuriems skrydžiams nėra reikalinga daug planuoti –  užtenka įvertinti vėjo kryptis bei stiprumus. Tačiau sudėtingesniems skrydžiams reikia gerokai pasukti galvą – prognozuoti kaip kis vėjas, pasirinkti pakilimo vietą ir t.t. Neteisingi sprendimai prieš pirmąją rungtį gali sąlygoti viso skrydžio nesėkmingą rezultatą.
Užduotyje nurodomas pakilimo laiko intervalas, siekiant užtikrinti, kad balionai kiltų apytikriai vienodomis sąlygomis. Pakilimo strategija gali įtakoti galutinį rezultatą –  ar pakilti greitai, kol nepakito vėjas, ar palaukti ir pažiūrėti kaip jis kis. Taip pat galima luktelėti, kol pakils kiti balionai ir remiantis jų skridimo kryptimi priimti sprendimą dėl pakilimo vietos.
Skrydžio metu pilotas turi reguliuoti baliono aukštį, skrydžio kryptis, sekti dabartines koordinates, atstumą ir reikalingą kryptį iki tikslo, laiką. Taip pat reikia stebėti kitus aplinkui skrendančius balionus.
Priartėjus prie tikslo reikia tiksliai valdyti balioną. Žymekliai, su 70g maišeliu (dažniausiai pripildytu plastmasės granulių) bei ilga ‘uodega’ metami į tikslą. Žymeklio kritimo trajektoriją stipriai įtakoja vėjo kryptis ir stiprumas, todėl metant jį iš aukštai reikia tiksliai numatyti kur jis nukris. Idealiu atveju, esant arti tikslo reikia būti kaip galima žemiau. Šiuolaikiniai oro balionų pilotai yra labai įgudę, ir kelių centimetrų rezultatas praskridus dešimt kilometrų nėra neįprasta.

Keletas karšto oro balionų varžybų pavyzdžių

PDG

PDG

Piloto pasirinktas tikslas (Pilot Declared Goal) Pilotai turi nurodyti tikslus prieš pakilimą. Dažniausiai tai būna sankryžos. Užduotis parodo piloto sugebėjimą numatyti vėjo kryptį, stiprumą ir atskristi į tikslą.

JDG

JDG

Teisėjo nurodytas tikslas (Judge Declared Goal) Teisėjas nurodo tikslą prieš pakilimą (sankryža ar ‘kryžius’ pievoje). Balionai pakyla bendroje pakilimo aikštelėje ir bando numesti žymeklį kuo arčiau tikslo.

HWZ

HWZ

Dvejonių valsas (Hesitation Waltz) Dvejonių valso užduotyje pilotas skrydžio metu turi pasirinkti vieną iš prieš startą teisėjo nurodytų tikslų. Piloto sprendimas priklauso nuo skrydžio metu vyraujančio vėjo.

FIN

FIN

Atskridimas (Fly In) Užduoties metu pilotas pats pasirenka pakilimo vietą taip, kad atskristų į teisėjo nuropdytą tikslą, Pakilimo vieta turi būti ne arčiau nei užduotyje nurodytas minimalus atstumas nuo tikslo.

FON

FON

(Fly On) Užduotis kai pilotas skrydžio metu pasirenka tikslą, esantį tarp minimalaus ir maksimalaus nurodyto atstumo nuo akstesnio tikslo. Pasirinkto tikslo  koordinatės užrašomos ant žymeklio išmetamo ankstesnėje užduotyje.

HNH

HNH

Lapės medžioklė (Hare & Hounds) Užduoties metu teisėjo paskirtas balionas (lapė) pakyla, o po kelių/keliolikos minučių iš tos pačios vietos pakyla kiti balionai. Pirmasis balionas skrenda iš anksto numatytą trukmę ir nusileidęs padeda kryžių. Pirmąjį balioną sekantys balionai turi atkartoti pirmojo skrydžio trajektoriją, kad pataikytų į nusileidimo vietoje padėtą kryžių.

WDN

WDN

Žemyn upe (Watership Down) Atskridimo ir lapės medžioklės kombinacija. Balionai turi atskristi į tikslą, iš kurio nurodytu laiku pakyla lapė. Varžybų dalyviai turi teisingai apskaičiuoti skrydį, kad pataikytų į tikslą, neatskristų anksčiau nei pakils lapė, bet ir ne per vėlai kad nematytų kur ji skrenda.